artejo
41trocánter — (Del gr. trokhanter.) ► sustantivo masculino 1 ANATOMÍA Prominencia que tienen en su extremidad algunos huesos largos, en especial la del fémur. 2 ZOOLOGÍA Segunda de las cinco piezas de que constan las patas de los insectos. * * * trocánter (del …
42ñudillo — ► sustantivo masculino 1 ANATOMÍA Parte exterior de cada unión de los huesos que forman el dedo, en especial si están doblados: ■ tiene la piel de los nudillos agrietada por el frío. 2 TEXTIL Cada uno de los puntos dobles que forman la costura de …
43orteil — [ ɔrtɛj ] n. m. • fin XIIe; arteil 1160; lat. articulus, dimin. de artus « articulation » ♦ Chacune des cinq extrémités du pied, homologues des doigts de la main. ⇒ doigt (de pied). Le gros orteil ou l orteil : le pouce du pied. « Son orteil qui… …
44doblete — ► adjetivo 1 Que está entre doble y sencillo: ■ tafetán doblete. ► sustantivo masculino 2 Imitación de una piedra preciosa hecha con dos pedazos de cristal pegados. 3 DEPORTES Juego consistente en hacer que la bola haga varias veces una… …
45pinza — f. Último artejo de las patas de algunos artrópodos como el cangrejo, alacrán, etc. Pliegue de tela. Instrumento de metal a manera de tenacillas que se utiliza para tomar o sostener diversas cosas …
46aprėminti — tr. 1. apdėti, apvedžioti rėmais: Kad lipant skysta košė nenušliaužtų, neštuvai buvo aprėminti lentelėmis J.Dov. Skepetaičių pakraščius aprėmina visai atskiri pagražinimai rš. 2. apsupti, apjuosti: Artėjo Vilniaus mūrai, aprėminti melsvų kalnų ir …
47artilerinis — artilèrinis, ė adj. (1) susijęs su artilerija: Artėjo artilerinio paruošimo valanda rš …
48audra — 1 audra sf. (1) Prk, Kl, audrà (4) DŽ 1. smarkus griaunamos jėgos vėjas, dažnai su lietumi ar sniegu: Didelė audra ant vandens, kad vėjuota ir pūga J. Anais metais audra daug medžių išvertė Vvr. Audra kas kartą smarkiau kriokė, kas kartą didžiau …
49bičiuliauti — bičiuliauti, iauja ( iauna), iãvo intr. 1. turėti drauge bites, drauge bitininkauti: Aš su juomi bičiuliaunu, t. y. turiu bendrines bitis J. | refl.: Buvo tuokart giriose daug meškų, kurios, nepadėdamos žmonėms įkilų taisyti, gebėjo bičiuliautis …
50dudenimas — sm. (1) 1. → dudenti 2: Debesỹs ateina, jau girdėt ir dudẽnimas Rdm. Toli pasigirdo kimus dudenimas, ir žaibas nušvietė dangų rš. | Sunkus patrankų dudenimas vis garsėjo ir artėjo rš. ║ Girdėjosi tolstančių žingsnių dudenimas rš. 2. → dudenti 3 …
