artejo
51galas — 1 gãlas sm. (4) 1. vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga): Upė turi du galu – pradžią ir pabaigą J.Jabl. Traškėdamas balanos galas dega T.Tilv. Virvės gãlas atsivijo Rg. Atsimezgė botago gãlas Rm.… …
52gūdus — gūdùs, ì adj. (4), gūdus, i (1) 1. Š liūdnas, graudus, gailus; nykus, niūrus: Įsivyravo gūdi tyla J.Avyž. Gūdžios sutemos artėjo nuo miško pusės J.Balt. Lietuviškų girių tankynėj pakėlėm tamsią, gūdžią naktį L.Gir. Diena bus ar naktis gūdi, tu …
53išskersti — 1 išsker̃sti, išsker̃džia, ìšskerdė tr. Rtr, LVI811; L 1. Š visus išpjauti (ppr. kiaules): Aš jau ìšskerdžiau visus paršus J. 2. Ser prk. išžudyti: Kelių tūkstančių žmonių minia artėjo grasindama, kad, išskerdusi iš dvarininkų sudarytą valdžią …
54išžygiuoti — intr. DŽ1 1. išeiti, iškeliauti: [Paris] su laivu nuplaukė ligi Špicbergeno. Čia paliko laivą ir pėsčias per ledyną toliau išžygiavo K.Bor. ║ žygiuojant pasišalinti: Rusai palengviai išžygiavo, i viskas Kl. 2. nueiti kiek žygiuojant: Išžygiavę… …
55kas ko ką kuo — 4 kas, ko, ką, kuo (kuom, kuoj) conj. 1. nei, negu: Daugiau obelių (obuolių), kas lapų Pc. 2. juo (santykiui žymėti): Kas tolyn, tai sunkyn Ėr. Ką tolyn, tai vis mažyn mažyn OG454. Ir kuo labiau jis artėjo prie tinklo plūdžių, tuo labiau lindo iš …
56laukti — 1 laukti, ia, ė intr. 1. pasilikti, būti kur nors kurį laiką, tikintis ką nors ateinant, atvykstant, pasirodant: Laukiu svečio atvažiuojant Ėr. Traukinio neilgai reikėjo laukti Prn. Lauk manęs pavakary vėtroj prie obels S.Nėr. Vėl į kiemą pyška… …
57palivarkinis — ×palivarkinis, ė adj. (1) 1. turintis palivarką, su palivarku (apie dvarą): Nuo XVIII a. vidurio, padidėjus Lietuvoje gyventojų skaičiui, atsiradus daugiau gyvulių ir kraštui ūkiškai atsigavus, palivarkinių dvarų ėmė daugėti, mažėjant… …
58pašaltėjimas — sm. (1) → pašaltėti 1: Vėl artėjo pašaltėjimo banga sp. šaltėjimas; pašaltėjimas …
59prieštvaninis — prieštvanìnis, ė adj. (2), prieštvãninis (1) BŽ123 1. psn. buvęs prieš tvaną, minimą Biblijoje; iš labai senų laikų, priešistorinis: Prieštvaniniai stuburiniai gyvūnai rš. Žiūrime į iškastas prieštvaninio mamuto iltis Pt. Šitos salos vis artėjo …
60prožektorius — prožèktorius sm. (1) TrpŽ elektrinė lempa, turinti sferinį veidrodį siauram šviesos pluoštui atmušti, švaitas: Prožektorių šviesoj plasnoja įvairių valstybių vėliavos A.Vencl. Iš Merkinės pusės, švytuodamas prožektoriais, artėjo sunkvežimis rš …
