plepa
121mietas — miẽtas sm. (2) kuolas, baslys: Karvė miẽtą ištraukė i pargyliavo numie Slnt. Pritašė daugybę miẽtų, kana kiek torų galės apsitverti Užv. Žardo miẽtai papuvę Dov. Vikius deda į mietus, kad išdžiūtų Trk. Pri kožnos duobės įdura mietalį, idant… …
122murmeklis — 2 murmẽklis, ė smob. (2) 1. Dgl kas neaiškiai kalba, murma: Murma ir murma kai murmẽklis, ir suprast negalima Užp. ║ kas daug ir greitai kalba, plepa: Klausyk tu to murmẽklio Švd. Aš jį seniai žinau, kad anas murmẽklis Vžns. 2. Lnkv, Ds, Rm,… …
123nebūtė — nẽbūtė sf. (1), nebūtė̃ (3b) nebūtas daiktas, prasimanymas: Ans plepa kokią nẽbūtę, o tas i vierij Ms. Moku nebūtė̃s pasaką, kaip žmogus manės lipti į dangų Šts. Tokių nẽbūčių kalbą užvedė Grš …
124nemunė — nemùnė st. (2) Ds, nemunė̃ (3b) Pn, Lkm, nẽmunė (1) Gdr, Vdšk; LBŽ bot. kelmutis (Anmillaria mellea): Nẽmunės, ką an kelmų auga Grv. Nẽmunės prie kelmam auga, ale greitai senėja Brsl. Priviriau nemunių pilną puodą Pbs. Rudenį avelės tik ir… …
125nereika — nereikà sf. (4), nẽreika (1) Antz 1. tuščias, nereikalingas dalykas; niekai: Netauzyk nereikõs (ko nereikia) Ml. Suėjo bobos ir plepa visokias nẽreikas Ds. Klampoji žmogus šitoj bradoj dėl nereikõs (tuščiai, be reikalo) Prng. 2. galas,… …
126niekplepis — niẽkplepis, ė smob. (1) Rs, niekplepỹs, ė̃ (3b) Skr kas niekus plepa: Ans buvo niẽkplepis J …
127niekšis — niẽkšis, ė smob. (2) kas užsiiminėja niekais, kalba niekus: Kas keistai rėdos, niekus plepa, niekus dirba, tas niẽkšis J …
128nukalbėti — nukalbėti, nùkalba, ėjo 1. tr., intr. nusakyti, nupasakoti: Kalbėjo daug ir kartais labai gražiai nukalbėdavo Ašb. Argi juodu galėjo vienaip apie žymųjį kalbos dalyką nukalbėti? J.Jabl. Savo rašinyje nukalbu kartais neiškentęs ir apie vieną kitą …
